IDĖJA

Seniau nebuvau komunikabilus orangiutangiukas. Veikiau jau stebinti pelėda. Tūnojau gyvenime ir stebėjau. Pelėdos vaidmuo išmokė mane pažinti žmones. Vienus iš jų mėgstu vadinti DIDELIAIS žmonėmis.

Kas jie? Mano kaimynas. Gatvėje sutiktas žmogus. Kavinėje sėdinti panelė. Bendravardis ar bendrapavardis. Vienišius. Pardavėjas ar gatvių šlavėjas. Pažįstamas. Ir tas, kurio nebepažinsite. Tai tie žmonės, kurie bando, tiki, nori, siekia, nepabijo, pakeičia, išmoko ir išmoksta, pasako, padeda, išdrįsta, nesididžiuoja, įveikia, atsiprašo ir atleidžia. 

Kas su jais bus? Mano tikslas nėra sužinoti, kurią vietą jie užėmė pirmoje klasėje vykusiame konkurse ar kiek uždirba naujame darbe. Aš noriu sužinoti ir pasakyti kitam, ką jie mąsto. Kiekvienam pašnekovui – nauja tema ir saujelė klausimų, leidžiančių atskleisti savo požiūrį. 

Kodėl verta apie juos skaityti? Gyvename tarp įvairaus plauko žmonių, vilkinčių skirtingų spalvų drabužius ir mąstančių skirtingomis spalvomis. Kai išgirstame, kaip pasaulį mato kiti žmonės, patys jį imame matyti aiškiau, analizuoti savo gyvenimą ir vertybes. Kitų požiūrių kontekste pamatome savąjį ir galime jį įvertini, pakeisti, patobulinti, išgryninti. Todėl raginu skaityti ir pažinti žmones, kurie gyvena ir žengia mažus žingsnius, kurie gyvena ir augina savyje milžiną. 





–Ner
     

1 komentaras: